Abeokuta
Abeokuta – miestas pietvakarių Nigerijoje, Oguno valstijos sostinė, prie Oguno upės. 593,1 tūkst. gyventojų (2005 m.). Transporto mazgas. Žemės ūkio regiono centras (auginami bananai, kakava, kola, citrusai). Maisto, cemento pramonė.
Abeokuta buvo teritorijoje, kurioje gyveno jorubų etninė subgrupė egbai. Silpstant centrinei Ojo imperijos valdžiai, vis grėsmingesnė tapo Dahomėjos karalystė vakaruose, kuri nuolat rengė grobiamuosius žygius į Egbų teritoriją, medžiodami vergus. Tai lėmė vis stipresnę egbų konsolidaciją. Daug jų ieškojo prieglobsčio akmeningose vietose, kur ir stovi Abeokuta. 1825 m. pabėgėliai čia įkūrė įtvirtintą miestą (Abeokuta reiškia „po uolomis“), kuris tapo vieta visiems pabėgėliams iš skirtingų egbų gyvenviečių.
Abeokutoje buvo sukurta labai sudėtinga valdymo sistema, kurioje kiekviena etninė grupė išsaugojo savo identitetą, rinko savo valdžią. Kiekviena grupė turėjo savo ogboni religinę tarybą, olorogun karo tarybą. Šios tarybos vėliau rinkdavo bendrą miesto tarybą. Britų stebėtojai XIX a. minėjo Abeokutą kaip vieną keisčiausių valdymo sistemų su keturiais prezidentais, lordų rūmais iš 840 atstovų ir bendruomenių rūmais iš 2800 atstovų.
Sustiprėjusi Abeokuta 1851 ir 1864 m. sugebėjo apsiginti nuo Dahomėjos, o 1893 m. egbai įkūrė Jungtinę Egbų Vyriausybę. Ši vyriausybė buvo prijungta prie Nigerijos.
Abeokuta buvo teritorijoje, kurioje gyveno jorubų etninė subgrupė egbai. Silpstant centrinei Ojo imperijos valdžiai, vis grėsmingesnė tapo Dahomėjos karalystė vakaruose, kuri nuolat rengė grobiamuosius žygius į Egbų teritoriją, medžiodami vergus. Tai lėmė vis stipresnę egbų konsolidaciją. Daug jų ieškojo prieglobsčio akmeningose vietose, kur ir stovi Abeokuta. 1825 m. pabėgėliai čia įkūrė įtvirtintą miestą (Abeokuta reiškia „po uolomis“), kuris tapo vieta visiems pabėgėliams iš skirtingų egbų gyvenviečių.
Abeokutoje buvo sukurta labai sudėtinga valdymo sistema, kurioje kiekviena etninė grupė išsaugojo savo identitetą, rinko savo valdžią. Kiekviena grupė turėjo savo ogboni religinę tarybą, olorogun karo tarybą. Šios tarybos vėliau rinkdavo bendrą miesto tarybą. Britų stebėtojai XIX a. minėjo Abeokutą kaip vieną keisčiausių valdymo sistemų su keturiais prezidentais, lordų rūmais iš 840 atstovų ir bendruomenių rūmais iš 2800 atstovų.
Sustiprėjusi Abeokuta 1851 ir 1864 m. sugebėjo apsiginti nuo Dahomėjos, o 1893 m. egbai įkūrė Jungtinę Egbų Vyriausybę. Ši vyriausybė buvo prijungta prie Nigerijos.
Žemėlapis - Abeokuta
Žemėlapis
Šalis - Nigerija
 |
 |
| Nigerijos vėliava | |
Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis. Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų. Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu. Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| NGN | Naira (Nigerian naira) | ₦ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| HA | Hausų kalba (Hausa language) |
| IG | Igbų kalba (Igbo language) |
| YO | Jorubų kalba (Yoruba language) |